karbačius

×karbãčius (plg. karbočius) sm. (2) K; A1884,145 toks botagas, bizūnas: Dygus karbãčius KII178. Atėmė karbačėlį ir šilko pirštinėles LB17. Mane kaip narą tuo karbãčiais būtų nupliekę K.Donel. Ar dygūs pentinėliai, ar skaudūs karbačėliai? KlvD91. Šikšniniukas karbačiukas mokys tave dirbti, žalia beržo rykštužėle ankstybai pribudys KlvD113. Ir nusipirksiu savo mergytei šešių šimtų šakelių tą didį karbačėlį KlvD96.